Atmosferos slėgis yra nematoma jėga, kuri nuolatos mus veikia, tačiau apie ją susimąstome tik tada, kai užgula ausis kildami lėktuvu ar staiga pasikeitus orams pajuntame galvos skausmą. Tai oro masės svoris, spaudžiantis žemės paviršių, o kartu ir visus gyvus organizmus. Nors mes esame prisitaikę gyventi šiame nuolatiniame slėgyje, žmogaus organizmas yra itin jautrus bet kokiems svyravimams. Suprasti, kas yra normalus slėgis ir kaip jis koreliuoja su mūsų savijauta, yra svarbu ne tik meteorologijos entuziastams, bet ir kiekvienam, norinčiam geriau pažinti savo kūno reakcijas į aplinką.
Kas yra normalus atmosferos slėgis ir kaip jis matuojamas?
Fizikine prasme atmosferos slėgis yra oro stulpo, esančio virš tam tikro žemės paviršiaus ploto, svoris. Kadangi oro tankis mažėja kylant į viršų, slėgis yra didžiausias jūros lygyje ir mažėja kylant į kalnus. Standartiniu normaliu atmosferos slėgiu laikomas slėgis jūros lygyje, esant 15 laipsnių Celsijaus temperatūrai.
Šis rodiklis dažniausiai matuojamas keliais vienetais: hektopaskaliais (hPa), milibarais (mbar) arba gyvsidabrio stulpelio milimetrais (mmHg). Tarptautinėje sistemoje priimtas standartas yra 1013,25 hPa. Jei naudojame gyvsidabrio stulpelio matą, normalus atmosferos slėgis yra lygus 760 mmHg.
Svarbu pabrėžti, kad šis skaičius yra tik vidurkis. Realios sąlygos nuolat kinta priklausomai nuo geografinės padėties, sezono ir oro sistemų – ciklonų bei anticiklonų. Meteorologijos žemėlapiuose matomos izobaros – linijos, jungiančios vienodo slėgio taškus – padeda sinoptikams prognozuoti orus, tačiau daugeliui žmonių svarbiau yra ne skaičiai žemėlapyje, o tai, kaip šie pokyčiai atsispindi jų bendroje sveikatos būklėje.
Kodėl organizmas reaguoja į slėgio pokyčius?
Žmogaus kūnas yra tarsi sudėtingas barometras. Mūsų organizmo viduje yra daugybė ertmių, pripildytų oro arba skysčių – ausys, sinusai, plaučiai, virškinamasis traktas. Kai aplinkos atmosferos slėgis greitai keičiasi, slėgis šiose ertmėse negali akimirksniu prisitaikyti. Tai sukelia fizinį diskomfortą.
Antroji priežastis yra biocheminė. Atmosferos slėgio svyravimai keičia deguonies koncentraciją ore, kurį įkvepiame. Staigus slėgio kritimas gali sumažinti deguonies pasisavinimą, o tai ypač jautriai veikia žmones, turinčius širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų. Be to, slėgio pokyčiai veikia kraujospūdį, skysčių balansą organizme bei nervų sistemą, kuri perduoda signalus apie šiuos pokyčius į smegenis.
Meteorologinis jautrumas: kas yra meteopatai?
Meteopatai – tai žmonės, kurių organizmas itin jautriai reaguoja į bet kokius meteorologinių sąlygų pokyčius. Tyrimai rodo, kad apie 30–50 procentų pasaulio gyventojų vienaip ar kitaip jaučia atmosferos slėgio svyravimus. Šis jautrumas nėra liga, tai veikiau organizmo būklė, kurią gali lemti lėtinės ligos, nuovargis, stresas ar silpnesnė imuninė sistema.
Kaip aukštas atmosferos slėgis veikia savijautą?
Aukštas atmosferos slėgis (anticiklonas) dažniausiai siejamas su giedrais, saulėtais orais. Tačiau net ir tokiomis palankiomis sąlygomis kai kurie žmonės jaučiasi prasčiau. Pagrindiniai aukšto slėgio poveikio simptomai:
- Kraujospūdžio padidėjimas: Aukštas slėgis gali spausti kraujagysles, todėl padidėja arterinis kraujo spaudimas. Tai itin pavojinga hipertonikams.
- Skysčių užsilaikymas: Padidėjęs slėgis gali trikdyti natūralų skysčių pasišalinimą iš organizmo, todėl gali atsirasti patinimai.
- Sąnarių skausmai: Nors dažniau skundžiamasi per žemą slėgį, kai kuriems žmonėms sąnariai reaguoja į bet kokius slėgio pokyčius, ypač jei yra uždegiminių procesų.
- Galvos skausmai: Dėl kraujagyslių tonuso pokyčių gali varginti maudžiantis galvos skausmas.
Žemo atmosferos slėgio įtaka žmogaus organizmui
Žemas atmosferos slėgis (ciklonas) dažniausiai atneša kritulius, debesuotumą ir drėgną orą. Šiuo metu organizmas susiduria su „hipoksija” – deguonies stygiumi. Tai gali sukelti tokius pojūčius:
- Nuovargis ir mieguistumas: Organizmui reikia daugiau pastangų deguoniui įsisavinti, todėl jaučiamas sumažėjęs darbingumas ir energijos trūkumas.
- Širdies veiklos sutrikimai: Dėl mažesnio deguonies kiekio širdis turi plakti dažniau, kad aprūpintų organus krauju, todėl gali atsirasti tachikardija.
- Astmos ir kvėpavimo takų problemos: Drėgnas ir mažo slėgio oras gali apsunkinti kvėpavimą žmonėms, sergantiems lėtinėmis plaučių ligomis.
- Psichologinė būsena: Žemas slėgis dažnai siejamas su prastesne nuotaika, dirglumu ar apatija.
Dažniausiai užduodami klausimai apie atmosferos slėgį
Koks atmosferos slėgis yra laikomas „blogu“ sveikatai?
Nėra vieno skaičiaus, kuris būtų blogas visiems. Problema dažniausiai kyla ne dėl konkretaus slėgio lygio, o dėl jo pokyčio greičio. Jei slėgis krenta ar kyla daugiau nei 3–5 hPa per 3 valandas, jautresni žmonės gali pajusti simptomus. Sveikam žmogui šie pokyčiai dažniausiai lieka nepastebėti.
Ar slėgis turi įtakos sąnarių skausmui?
Taip, tai moksliškai pagrįstas faktas. Kai slėgis krenta, aplink sąnarius esantys audiniai (sausgyslės, raumenys) gali šiek tiek išsiplėsti, o tai spaudžia nervines galūnėles pažeistose ar uždegimo apimtose vietose. Būtent todėl žmonės, sergantys artritu ar turintys senų traumų, dažnai „jaučia orus” dar prieš prasidedant lietui.
Ką daryti, jei jaučiu slėgio pokyčių poveikį?
Jei jaučiate diskomfortą, svarbiausia yra vengti didelių fizinių krūvių, laikytis subalansuoto darbo ir poilsio režimo bei vartoti pakankamai skysčių. Jei simptomai yra stiprūs (pvz., stiprus galvos skausmas, širdies permušimai), būtina pasikonsultuoti su gydytoju, kad būtų atmestos kitos ligos. Vaistažolių arbatos, tokios kaip melisos ar valerijono, gali padėti nuraminti nervų sistemą.
Ar gyvenamoji vieta turi įtakos slėgio poveikiui?
Taip. Gyvenant aukščiau virš jūros lygio, vidutinis atmosferos slėgis yra žemesnis. Žmonės, gyvenantys kalnuotose vietovėse, yra labiau prisitaikę prie žemesnio slėgio, tačiau staigus atvykimas į tokias vietas gali sukelti „kalnų ligą“. Lietuvoje gyvename lygumose, todėl mūsų organizmas yra labiau jautrus ne tiek aukščiui, kiek būtent meteorologiniams slėgio svyravimams.
Kaip stiprinti organizmo atsparumą meteorologiniams veiksniams
Nors atmosferos slėgio mes pakeisti negalime, galime sustiprinti savo organizmo adaptacinius mechanizmus. Grūdinimasis yra viena efektyviausių priemonių. Kontrastinis dušas, reguliarus buvimas gryname ore, net ir esant prastam orui, bei fizinis aktyvumas treniruoja mūsų kraujagysles, todėl jos tampa elastingesnės ir lengviau prisitaiko prie aplinkos pokyčių.
Mityba taip pat atlieka svarbų vaidmenį. Vitaminai ir mineralai, ypač magnis ir kalis, palaiko širdies bei nervų sistemos veiklą. Magnio trūkumas organizme dažnai siejamas su didesniu jautrumu stresui ir aplinkos veiksniams. Taip pat patariama mažinti druskos vartojimą – druska sulaiko skysčius, o tai dar labiau apsunkina organizmo adaptaciją esant aukštam atmosferos slėgiui.
Svarbu ir psichologinis nusiteikimas. Dažnai mes patys „prisišaukiame“ negalavimus, nuolat stebėdami orų prognozes ir iš anksto įtaigodami sau, kad „šiandien bus bloga diena“. Jei jaučiate, kad orų kaita stipriai trikdo gyvenimo kokybę, verta vesti savijautos dienoraštį ir pasidalinti juo su šeimos gydytoju. Tai padės suprasti, ar jautrumas orams nėra paslėptos lėtinės problemos požymis, kurį galima sėkmingai gydyti.
Gyvenimo būdo korekcijos ir atmosferos slėgio stebėjimas
Technologijos šiandien leidžia mums sekti atmosferos slėgį realiuoju laiku. Išmanieji telefonai, laikrodžiai ir namų meteorologinės stotelės pateikia tikslius duomenis. Tačiau svarbu nepulti į kraštutinumus. Jei slėgis krinta, nereikia užsidaryti namuose – saikingas pasivaikščiojimas gryname ore, net ir esant debesuotam orui, gali padėti organizmui lengviau susireguliuoti ir adaptuotis prie pasikeitusios aplinkos. Svarbiausia – vengti staigių temperatūros pokyčių, pavyzdžiui, iš šiltos patalpos greitai išeiti į šaltą lietų, nes tai kartu su slėgio svyravimais sukuria papildomą stresą kraujagyslėms.
Nuolatinis miego trūkumas taip pat yra vienas didžiausių „priešų“, kai kalbame apie meteorologinį jautrumą. Pailsėjęs organizmas turi žymiai daugiau vidinių resursų susidoroti su išoriniais aplinkos iššūkiais. Todėl reguliarus miego grafikas yra viena pagrindinių prevencinių priemonių tiems, kurie jaučia atmosferos slėgio pokyčius. Be to, saikingas kavos ar kitų stimuliatorių vartojimas gali padėti įveikti laikiną mieguistumą žemo slėgio dienomis, tačiau nereikėtų jais piktnaudžiauti, nes tai gali išbalansuoti širdies ritmą, kuris ir taip patiria spaudimą dėl meteorologinių sąlygų.
Galiausiai, svarbu prisiminti, kad atmosferos slėgis yra natūrali gamtos dalis. Mūsų kūnai per milijonus metų išvystė gebėjimus gyventi šioje aplinkoje. Dauguma diskomforto pojūčių yra tiesiog signalai, kuriuos siunčia mūsų kūnas, prašydamas daugiau dėmesio, poilsio ar ramybės. Įsiklausydami į šiuos signalus ir protingai reaguodami į aplinkos pasikeitimus, galime išlaikyti gerą savijautą nepriklausomai nuo to, ką rodo barometro rodyklė už lango.
