Madeira – tai mažas, bet nepaprastai įspūdingas Portugalijos perlas Atlanto vandenyne, neretai vadinamas Europos Havajais arba amžinojo pavasario sala. Dėl unikalaus subtropinio klimato čia ištisus metus vyrauja maloni šiluma, o gamta žavi neregėta spalvų, formų ir reljefų įvairove. Ugnikalnių suformuotas kraštovaizdis išsiskiria stačiais kalnų šlaitais, giliais, žaluma apaugusiais slėniais, eukaliptų ir reliktiniais lauramedžių miškais bei kerinčiomis tamsiai mėlyno vandenyno panoramomis. Nesvarbu, ar esate aktyvaus laisvalaikio entuziastas, norintis išvaikščioti dešimtis kilometrų ekstremaliais kalnų takais, ar ramaus poilsio mėgėjas, svajojantis pasimėgauti vietiniu vynu, tropiniais vaisiais ir jūrų gėrybėmis, ši sala neabejotinai turi ką pasiūlyti kiekvienam skoniui. Nors salos plotas nėra didelis ir ją visą galima apvažiuoti per kelias valandas, lankytinų objektų ir gamtos stebuklų koncentracija čia tokia didelė, kad net ir praleidus kelias savaites, vis dar bus ką atrasti naujo.
Funšalis – spalvingoji salos sostinė ir kultūrinė širdis
Funšalis (Funchal) yra didžiausias ir svarbiausias Madeiros miestas, kuriame persipina turtinga kolonijinė istorija, išskirtinis menas ir kasdienis vietinių gyventojų šurmulys. Tai tobula vieta pradėti pažintį su sala, pasivaikščioti jaukiomis, akmenimis grįstomis gatvelėmis, pasigrožėti tradicine portugališka architektūra ir pajusti autentišką salos dvasią. Sostinė išsidėsčiusi natūraliame amfiteatre – miestas prasideda ties vandenyno pakrante ir stačiais šlaitais kyla į aukštus kalnus, todėl net ir vaikštant miesto centre atsiveria nuostabūs vaizdai.
Senamiestis ir garsiosios spalvotos durys
Funšalio senamiestis, dažniausiai vadinamas Zona Velha, yra viena ryškiausių ir labiausiai turistų pamėgtų miesto vietų. Kadaise buvęs apleistas žvejų rajonas, šiandien jis pulsuoja gyvybe. Čia išvysite garsųjį gatvės meno projektą – ištapytas pastatų duris. Santa Maria gatvėje (Rua de Santa Maria) beveik kiekvienos durys yra atskiras, vietinių ir užsienio menininkų sukurtas meno kūrinys, pasakojantis savo unikalią istoriją. Pasivaikščioję šia meno alėja, būtinai užsukite į Mercado dos Lavradores – ūkininkų turgų. Tai tikra egzotinių vaisių, gėlių ir šviežios žuvies karalystė. Turgaus centre galite išvysti tradiciniais drabužiais pasipuošusias gėlių pardavėjas, o žuvies skyriuje – įspūdingo dydžio tunus ir giliavandenę juodąją kalaviją. Nors vaisių kainos turistams čia neretai būna gerokai užkeltos, pati turgaus atmosfera, spalvų gama ir kvapai paliks neišdildomą įspūdį.
Monte rūmų atogrąžų sodai ir ekstremalus nusileidimas
Norint pabėgti nuo miesto šurmulio, verta sėsti į Funšalio krantinėje esantį keltuvą, kuris per keliolika minučių jus pakels į kalnuose esantį Monte rajoną. Kėlimosi metu galėsite grožėtis raudonais namų stogais, giliais tarpekliais ir vandenyno platybėmis. Viršuje atsidursite tikroje ramybės oazėje – Monte Palace Tropical Garden. Šis įspūdingas sodas užima didžiulę teritoriją ir garsėja egzotine augalija iš viso pasaulio. Čia gausu rytietiškų elementų, raudonų tiltelių, ežerėlių su plaukiojančiais koi karpiais, krioklių ir įspūdingos afrikietiškų skulptūrų ekspozicijos. Pasivaikščiojus po sodą, rekomenduojama išbandyti unikalią pramogą, gyvuojančią jau daugiau nei šimtmetį – nusileidimą nuo kalno tradicinėmis pintomis rogėmis (Carreiros do Monte). Jus vairuos du tradiciniais baltais drabužiais ir šiaudinėmis skrybėlėmis pasipuošę vietiniai vyrai, naudodami savo batus su storais guminiais padais kaip stabdžius. Nusileidimas stačiomis ir siauromis asfalto gatvėmis garantuos nemažą adrenalino dozę.
Pasivaikščiojimai levadomis: unikalus gamtos mylėtojų rojus
Neabejotina Madeiros vizitinė kortelė ir didžiausias traukos objektas aktyviems keliautojams – levados. Tai sudėtinga, žmogaus rankomis sukurta drėkinimo kanalų sistema, skirta gėlam vandeniui iš lietaus ir šaltinių turtingos šiaurinės salos dalies nukreipti į sausesnę, žemės ūkiui pritaikytą pietinę dalį. Pirmosios levados pradėtos statyti dar XV amžiuje. Šiandien palei šiuos kanalus vingiuoja daugiau nei 2500 kilometrų pėsčiųjų takų, vedančių pro vešlius miškus, stačius skardžius, tamsius tunelius ir kvapą gniaužiančius krioklius.
Levada do Caldeirão Verde (Žaliasis katilas)
Tai vienas žaliausių ir įspūdingiausių maršrutų, leidžiantis giliai pasinerti į vešlų, drėgną Laurisilvos mišką, kuris dėl savo unikalumo ir senumo yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Žygis prasideda Queimadas parke, greta tradicinių šiaudiniais stogais dengtų namelių. Maršruto metu praeisite pro kelis ilgesnius ir tamsius uolose iškaltus tunelius, todėl būtina turėti žibintuvėlį ir saugoti galvą. Kelio pabaigoje, giliame tarpeklyje, jus apdovanos didingas vaizdas – iš maždaug 100 metrų aukščio krintantis krioklys, suformuojantis ledinio vandens ežerėlį, vadinamą Caldeirão Verde. Pats maršrutas yra gana lygus, tačiau atvirose vietose šlaitai labai statūs, todėl reikalauja atsargumo ir tinkamos avalynės, ypač po lietaus, kai takas tampa slidus.
Levada das 25 Fontes (25 Šaltinių levada)
Šis maršrutas yra bene populiariausias visoje saloje, todėl jame retai būsite vieni. Žygis prasideda Rabaçal slėnyje ir leidžiasi gilyn į žaliuojančią oazę. Pagrindinis šio maršruto tikslas – pasiekti krištolinio skaidrumo lagūną, į kurią iš uolų, per tankią augaliją sunkiasi 25 nedideli šaltinėliai. Vanduo čia visada šaltas, tačiau karštą dieną atsiranda drąsuolių, norinčių atsigaivinti. Pakeliui atsiveria nuostabūs vaizdai į žaliuojančius kalnus ir kanjonus. Norint išvengti didelių turistų srautų ir siauruose tako ruožuose nesusidurti su priešpriešiais ateinančiais žmonėmis, primygtinai rekomenduojama šį žygį pradėti kuo anksčiau ryte.
Kvapą gniaužiančios apžvalgos aikštelės ir dramatiškos uolos
Dėl savo dramatiško, ugnikalnių suformuoto reljefo, Madeira išsiskiria itin dideliu apžvalgos aikštelių (portugališkai – miradouros) skaičiumi. Beveik už kiekvieno posūkio kalnų keliuose galima rasti aikštelę, iš kurios atsiveria nepakartojami vaizdai į Atlanto vandenyną, gilius tarpeklius ir stačius kalnus.
- Cabo Girão: Tai viena aukščiausių jūros uolų ne tik Europoje, bet ir pasaulyje, kylanti net 580 metrų virš bangų mūšos. Čia įrengta speciali stiklinė apžvalgos aikštelė (Skywalk). Užlipus ant permatomų grindų, galima pamatyti tiesiai po kojomis dūžtančias vandenyno bangas ir pačiame uolos dugne įsikūrusius nedidelius žemės ūkio laukelius (fajãs), kuriuos ūkininkai gali pasiekti tik laivu arba specialiu keltuvu.
- Ponta do Sol: Dažnai vadinamas saulėčiausiu salos kaimeliu, jis žavi spalvotais, istoriniais namukais, siauromis gatvelėmis ir ramiu paplūdimiu. Visai netoliese yra socialiniuose tinkluose išgarsėjęs krioklys (Cascata dos Anjos), kuris krinta tiesiai ant senojo regioninio kelio. Drąsiausi čia pravažiuoja automobiliu ir gauna nemokamą, natūralią plovyklą, o kiti tiesiog sustoja padaryti įspūdingų nuotraukų.
- Eira do Serrado: Ši apžvalgos aikštelė įsikūrusi pačioje salos širdyje, daugiau nei 1000 metrų aukštyje. Nuo jos atsiveria įspūdingas vaizdas į giliai krateryje pasislėpusį Nun’s Valley (Vienuolių slėnį, portugališkai Curral das Freiras). XVI amžiuje šiame sunkiai prieinamame slėnyje nuo piratų išpuolių slėpėsi Funšalio vienuolės.
- Cristo Rei: Garajau iškyšulyje ant aukštos uolos stovinti Kristaus statula, vizualiai primenanti garsiąją Rio de Žaneiro skulptūrą Brazilijoje, tik gerokai mažesnė. Nuo šio iškyšulio atsiveria puikus panoraminis vaizdas į Funšalio įlanką ir vandenyno platybes, todėl tai ideali vieta palydėti saulę.
Rytinis pusiasalis ir mistinis miškas: kontrastų kupina gamta
Nors didžioji dalis Madeiros yra apaugusi vešlia, drėgna žaluma ir primena džiungles, sala keliautojus gali nustebinti ir visiškai kitokiu, sausu, atšiauriu, beveik dykumą primenančiu kraštovaizdžiu.
Ponta de São Lourenço pusiasalis
Pačiame rytiniame salos pakraštyje esantis pusiasalis stebina savo uolingais, stiprių vėjų ir galingų bangų nugludintais krantais. Skirtingai nei likusioje saloje, čia nerasite aukštų medžių ar drėgnų miškų. Čia vyrauja žemi krūmai, atšiauri augalija, o išryškėję vulkaniniai uolienų sluoksniai žaidžia rausvomis, geltonomis ir rudomis spalvomis. Šios spalvos nepaprastai ryškiai kontrastuoja su giliu, tamsiai mėlynu Atlanto vandeniu, besidaužančiu į stačias uolas. Žygis šiuo pusiasaliu (Vereda da Ponta de São Lourenço) reikalauja fizinės ištvermės dėl nuolatinių pakilimų, nusileidimų bei visiško pavėsio trūkumo. Tačiau pasiekus pusiasalio pabaigą ir užkopus į paskutinę viršūnę, atsiveriantys laukinės gamtos vaizdai atperka kiekvieną išlietą prakaito lašą.
Fanal miškas: pasivaikščiojimas debesyse
Visiška priešingybė uolėtam ir sausam rytiniam pusiasaliui yra vakarinėje salos dalyje, Paul da Serra plokščiakalnyje esantis Fanal miškas. Tai senovinis lauramedžių miškas (Laurisilva), garsėjantis šimtamečiais, susisukusiais, samanomis apaugusiais medžiais, kurie atrodo tarsi gyvi padarai iš fantastinio filmo. Dažniausiai šią aukštai kalnuose esančią vietą gaubia tirštas rūkas ir drebiantis lietus, kas suteikia miškui nepaprastai mistišką, pasakišką ir šiek tiek bauginančią atmosferą. Vaikštant tarp rūke paskendusių kreivų medžių, apima jausmas, lyg laikas čia būtų sustojęs. Net ir saulėtą dieną ši vieta atrodo įspūdingai – čia ramiai ganosi laisvos karvės, papildančios ramybės ir harmonijos idilę.
Porto Moniz ir Seixal vulkaniniai baseinai
Madeiroje, skirtingai nei Kanarų salose ar Viduržemio jūros kurortuose, nerasite ilgų tradicinių balto smėlio paplūdimių. Tačiau gamta salai padovanojo kai ką unikalesnio – natūralius lavos suformuotus baseinus vandenyno pakrantėje, į kuriuos su kiekviena didele banga nuolat plūsta šviežias ir gaivus vanduo.
- Porto Moniz baseinai: Šiaurės vakarinėje salos dalyje esantis nedidelis miestelis siūlo net du tokių baseinų kompleksus. Vieni yra visiškai natūralūs, mažiau paliesti žmogaus ir reikalaujantys atsargumo, nes uolos gali būti aštrios. Kiti – pritaikyti patogiam ir saugiam poilsiui su šeima, juose įrengti lygūs takeliai, gelbėtojų postai, laipteliai į vandenį ir persirengimo kabinos. Maudynės šiuose baseinuose saugiame, ramiame vandenyje, kai fone už uolų siaučia ir dūžta didžiulės Atlanto vandenyno bangos, palieka neišdildomą įspūdį.
- Seixal juodojo smėlio paplūdimys ir baseinai: Visai netoliese esantis Seixal kaimelis taip pat gali pasigirti savais, nemokamais vulkaniniais baseinais, kurie pasižymi įspūdingais lavos arkų dariniais. Tačiau didžiausias šio miestelio pasididžiavimas – natūralus, smulkaus juodojo vulkaninio smėlio paplūdimys (Praia do Porto do Seixal). Jį iš visų pusių supa įspūdingi, aukšti, ryškiai žali kalnai, nuo kurių teka nedideli kriokliai. Dėl savo dramatiško peizažo šis paplūdimys dažnai tituluojamas vienu gražiausių ir fotogeniškiausių visoje Europoje.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK) apie kelionę į Madeirą
Keliautojams, planuojantiems savo pirmąją išvyką į šį Portugalijos priklausantį Atlanto perlą, natūraliai kyla nemažai praktinių klausimų. Žemiau pateikiame išsamius atsakymus į pačius populiariausius iš jų, siekiant padėti jums geriau pasiruošti kelionei.
Kada geriausia keliauti į Madeirą?
Vienas didžiausių Madeiros privalumų yra tas, kad ji patraukli lankytojams ištisus metus. Dėl pastovaus subtropinio klimato čia nėra drastiškų temperatūros svyravimų. Vasaros mėnesiai (nuo birželio iki rugsėjo) yra šilčiausi ir sausiausi. Dienos temperatūra siekia apie 25–28 laipsnius, todėl tai puikus laikas maudynėms vandenyno baseinuose ir saulės vonioms. Pavasaris (ypač balandis ir gegužė) saloje yra magiškas, nes pražysta tūkstančiai gėlių. Būtent gegužės mėnesį Funšalyje vyksta garsusis Gėlių festivalis, pritraukiantis minias žiūrovų. Žiemos čia itin švelnios, dienomis temperatūra pajūryje laikosi apie 18–20 laipsnių šilumos, todėl tai tobulas pabėgimas nuo atšiaurių europietiškų šalčių. Gruodis taip pat ypatingai populiarus dėl pasakiškų kalėdinių dekoracijų ir Naujųjų metų fejerverkų, kurie kadaise net buvo oficialiai įtraukti į Gineso rekordų knygą kaip didžiausias fejerverkų šou pasaulyje.
Ar būtina nuomotis automobilį?
Nors viešasis transportas (autobusai) saloje egzistuoja, jis daugiausia pritaikytas vietinių poreikiams ir yra lėtas. Norint pamatyti atokiausius gamtos kampelius, patogiai pasiekti levadų pradžios taškus, kalnų apžvalgos aikšteles ir laisvai planuoti savo laiką, automobilio nuoma yra labai primygtinai rekomenduojama. Tiesa, vairuotojams reikėtų būti psichologiškai pasiruošusiems ir pasitikintiems savo jėgomis – salos keliai, ypač kaimo vietovėse ir kalnuose, yra itin statūs, labai siauri ir vingiuoti. Dažnai tenka prasilenkti tiesiog ant bedugnės krašto. Todėl rekomenduojama nuomotis nedidelį, bet galingesnį variklį turintį automobilį (geriausia su automatine pavarų dėže), kad būtų lengviau įveikti stačias įkalnes ir parkuotis ankštose vietose.
Ką būtina paragauti lankantis saloje?
Tradicinė ir unikali vietos virtuvė yra neatsiejama visapusės Madeiros patirties dalis. Būtinai paragaukite Espada (juodosios kalavijos) – tai ilga, baisiomis akimis pasižyminti giliavandenė žuvis. Nepaisant gąsdinančios išvaizdos, jos mėsa labai minkšta, be smulkių kaulų. Tradiciškai ji patiekiama kepta, su ant viršaus uždėtu keptu bananu ir pasiflorų padažu – šis saldaus ir sūraus derinys tiesiog tirpsta burnoje. Kitas kultinis mėsos patiekalas yra Espetada – dideli jautienos gabalėliai, gausiai marinuoti česnake, stambioje druskoje ir lauro lapuose. Jie maunami ant ilgo lauramedžio iešmo ir kepami ant atviros ugnies. Restoranuose šis iešmas dažnai kabinamas ant specialaus stovo tiesiai virš jūsų stalo. Desertui būtinai mėgaukitės vietiniais pasiflorų, mangų ar papajų desertais. O dienos pabaigą vainikuoti padės tradicinis vietos gėrimas – Poncha. Tai stiprus alkoholinis kokteilis, gaminamas iš vietinio cukranendrių romo, bičių medaus ir šviežiai spaustų citrinų ar apelsinų sulčių. Autentiška Poncha maišoma specialia medine lazdele, vadinama caralhinho, tiesiai prieš kliento akis.
Svarbiausi praktiniai patarimai besiruošiantiems į kelią
Ruošiantis kelionei, labai svarbu atkreipti dėmesį į tinkamą drabužių bagažą. Dėl kalnuoto reljefo saloje susidaro itin įvairūs mikroklimatai, todėl orai čia keičiasi ne dienomis, o valandomis. Kol pietinėje salos dalyje, Funšalyje, galite mėgautis kaitria saule ir vaikščioti apsirengę tik marškinėliais trumpomis rankovėmis, pakilus į kalnų viršūnes ar nuvykus į šiaurinę salos dalį, temperatūra gali staigiai nukristi net 10 ar daugiau laipsnių. Čia dažnai pasitaiko stiprus vėjas, tirštas rūkas ir lietus. Todėl taisyklė „rengtis svogūno principu“ (daug plonų sluoksnių, kuriuos lengva nusiimti arba užsidėti) čia yra tiesiog auksinė. Būtinai įsidėkite kokybišką, neperšlampamą ir vėjui atsparią striukę. Jei planuojate žygiuoti levadomis, patogūs, neslidūs ir drėgmei atsparūs žygio batai yra privalomi – paprasti sportbačiai slidžiuose kalnų takuose gali būti labai pavojingi.
Kitas svarbus patarimas – lankstumas. Nors pravartu išmaniajame telefone turėti įdiegtą orų programėlę, vietiniai gyventojai ir patyrę keliautojai dažniausiai naudojasi tiesioginėmis vaizdo kameromis (webcams), kurios yra išdėstytos strateginėse salos vietose ir apžvalgos aikštelėse. Specialiose programėlėse ar interneto svetainėse jos leidžia realiu laiku matyti oro sąlygas. Dažnai būna taip, kad vienoje salos pusėje pliaupia lietus, o pervažiavus ilgą tunelį į kitą pusę – šviečia saulė. Todėl verta kiekvieną rytą pasitikrinti kameras ir būti pasiryžusiems koreguoti savo dienos planus bei važiuoti ten, kur tądien oras geriausias.
Galiausiai, nepamirškite svarbiausio dalyko – Madeira nėra tipinė, tingių paplūdimio atostogų kryptis. Ši sala nebus geriausias pasirinkimas tiems, kurie svajoja visą savaitę gulėti ant smėlio prie viešbučio baseino su kokteiliu rankoje. Tai yra unikali erdvė aktyviems tyrinėtojams, gamtos stebuklų entuziastams, žygeiviams ir autentiško, skanaus maisto vertintojams. Susikrovę lagaminą su patogia avalyne, praktiškais drabužiais ir, svarbiausia, atvira širdimi naujiems potyriams bei iššūkiams, pasiruoškite atrasti vieną nuostabiausių ir įvairiapusiškiausių Europos kampelių. Ši magiška amžinojo pavasario sala neabejotinai pavergs jūsų širdį ir privers ieškoti lėktuvo bilietų sugrįžti dar ne kartą.
